TRUMPAPLAUKIO FOKSTERJERO STANDARTAS (FCI)

FOX TERRIER SMOOTH- FCI Standart No12

KILMĖ: Didžioji Britanija

GALIOJANČIO STANDARTO PUBLIKAVIMO DATA: 30.10.2016.

PASKIRTIS: Terjeras

FCI KLASIFIKACIJA: 3 grupė. Terjerai

1 sekcija. Stambūs ir vidutinio dydžio terjerai

Darbinių savybių bandymai nebūtini

TRUMPA ISTORIJOS SANTRAUKA: Abiejų veislių foksterjerai, trumpaplaukiai ir šiurkščiaplaukiai, yra kilę iš Didžiosios Britanijos ir tikriausiai iš tų pačių šunų, iš kurių kilo ir bulterjerai, ir juodi su įrudžiu (dabar Mančesterio) terjerai. Tipo vienodumas buvo nustatytas 1800 m. pabaigoje, o originalus foksterjero standartas buvo parengtas 1876 m. Vienas gyvybingiausių ir budriausių terjerų, o jo dabartinio eksterjero tobulinimas neturėjo įtakos jo sveikatai. Geba atlaikyti bet kokį krūvį, visada pasiruošęs kovoti su žiurkėmis, triušiais ir, žinoma, lapėmis.

BENDRAS VAIZDAS. Aktyvus, gyvas, kaulingas ir stiprus, niekada nebūna grubus ar beformis. Ne ilgakojis, nei per daug trumpakojis, plačiai ir tvirtai stovintis ant žemės.

ELGESYS IR TEMPERAMENTAS. Budrus, greitas, pasiruošęs veiksmui, įsitempęs, lyg ant „pirštų galiukų“. Draugiškas, atviras ir bebaimis.

GALVA

KAUKOLĖS SRITIS: Kaukolė: plokščia, vidutiniškai siaura. Palaipsniui mažėja akių plotis.

Perėjimas iš kaktos į snukį: mažai išreikštas.

VEIDO SRITIS:

Nosies veidrodėlis-juodas.

Snukis: Žandikauliai, apatinis ir viršutinis, stiprūs ir raumeningi, nusileidžia tik šiek tiek žemiau akių. Ši priekinio paviršiaus dalis vidutiniškai iškirsta, kad neitų tiesia linija kaip pleištas.

Žandikauliai ir dantys: Žandikauliai stiprūs su visiškai taisyklingu ir pilnai žirkliniu sukandimu, t.į. viršutiniai dantys pilnai dengia apatinius dantis ir stovi statmenai žandikauliams.

Skruostai: Jokiu būdu ne užpildyti.

AKYS: Tamsios, nedidelės ir įstatytos pakankamai giliai, kiek įmanoma apvalios formos, bet nėra iškilios. Žvilgsnis linksmas ir protingas.

AUSYS: mažos, V formos ir krentančios į priekį arti skruostų, nesisukančios už galvos. Ausies linkis virš kaukolės lygio. Vidutinio storio oda.

KAKLAS: Sausas ir raumeningas, be nuokaros, pakankamo ilgio ir palaipsniui platėjantis link pečių.

KŪNAS

Nugara: Trumpa, lygi ir stipri, be „minkštumo“.

Juosmuo: galingas, labai nežymiai išlenktas.

Krūtinė: Gili, ne plati.

Šonkauliai: Priekiniai šonkauliai saikingai išgaubti, galiniai- gilūs.

UODEGA: Anksčiau buvo kupiruojama.

Kupiruota: pastatyta pakankamai aukštai ir laikoma linksmai, bet ne ant nugaros ir nesusukta. Stipri.

Nekupiruota: pastatyta pakankamai aukštai ir laikoma linksmai, bet ne ant nugaros. Kaip galima tiesesnė. Uodega vidutinio ilgio, kad padėtų išlaikyti šuniui lygsvarą.

GALŪNĖS:

PRIEKINĖ DALIS: Žiūrint iš bet kurios pusės, priekinės kojos turi būti tiesios, su neišsiskiriančiais ar mažai pastebimais riešais. Visu ilgiu tvirto kaulingumo. Priekinės kojos mažos, apvalios ir kompaktiškos. Pėdutės tvirtos ir šiurkščios, pirštai saikingai išgaubti ir neišsiverčia nei į vidų, nei į išorę.

Pečiai: Ilgi, nuožulnūs, gerai apibrėžti keteroje

GALINĖ DALIS: Bendras vaizdas: Tvirta ir raumeninga, be jokio silpnumo ar kreivumo. Šlaunys: ilgos ir galingos. Kelis: Su gerai išreikštais kampais. Blauzdos: Trumpos. Čiurna- gerai išreikšta. Galinės letenos; mažos, apvalios ir kompaktiškos. Pagalvėlės kietos ir tvirtos, kojų pirštai vidutiniškai išlenkti ir nepasukti nei į vidų, nei į išorę.

EISENA / JUDĖJIMAS: Priekinės ir užpakalinės kojos statomos tiesiai į priekį ir lygiagrečiai viena kitai. Alkūnės juda statmenai kūnui, neišsuktos į šonus. Keliai neišsukti nei į vidų, nei į išorę. Čiurnos nesuartintos. Geras atsispyrimas nuo gerai besilankstančių galinių kojų.

KAILIS:

Plaukai: tiesūs, prigludę, lygūs, kieti, tankūs ir gausūs. Pilvas ir šlaunų apatinė dalis nėra plika.

Spalva: Vyrauja balta spalva, gali būti visai balti, balti su raudomis, juodomis su įrudžiu ar juodomis dėmėmis. Labai nepageidaujamos tigrinės, raudonos ar kepenų spalvos dėmės

DYDIS IR SVORIS:

Ūgis ties ketera: ne didesnis kaip 39 cm šunims, šiek tiek mažesnės kalės.*

Svoris: Šunys: 7,5 – 8 kg. Kalės: 7 – 7,5 kg.

TRŪKUMAI: Bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardytų punktų turėtų būti laikomas trūkumu, o jo rimtumas turėtų būti tiksliai proporcingas jo laipsniui ir jo poveikiui šuns sveikatai ir gerovei bei jo gebėjimui atlikti savo tradicinius sugebėjimus.

DISKVALIFIKUOJANTYS TRŪKUMAI:

• Agresyvūs ar pernelyg drovūs šunys.

• Bet kuris šuo, turintis fizinių ar elgesio sutrikimų, turi būti diskvalifikuotas.

N.B .: • Patinai turi turėti dvi akivaizdžiai normalias sėklides, visiškai nusileidusias į kapšelį. • Veisimui turėtų būti naudojami tik funkciškai ir kliniškai sveiki šunys, kurie yra tipiški veislei.

*Nauji pakeitimai 07.02.2017/ EN

http://fci.be/Nomenclature/Standards/012g03-en.pdf

Trumpaplaukiai Foksterjerai- Foxterriers Smooth

 APIE VEISLĘ

Trumpaplaukis foksterjeras- medžioklinis šuo,  universali veislė- jį galima naudoti
tiek urvuose, tiek varymuose, tiek einant žvėries ar kraujo pėdsaku. Kadangi šiandien medžioklė
nedaug kam aktualu, trumpaplaukis foksterjeras  gali būti puikus kompanionas ir šeimos šuo. Tačiau tai- ne žaisliukas. Jis – judrus, ištvermingas, drąsus, savimi pasitikintis šuo.  Reikalauja daug fizinio ir protinio darbo. Jei su juo nemedžiojama, reikėtų sugalvoti kitos veiklos . Kitaip foksas ras užsiėmimų pats, bet jums tai tikrai nepatiks-suniokos baldus, nulups tapetus, lauke raus duobes, gainios kates ar paukščius, ieškos bet kokios progos pasprukti ir paieškoti nuotykių kitur… Todėl jam idealiausias šeimininkas- sportuojantis, aktyvus, daug laiko praleidžiatis gamtoje žmogus. Su trumpaplaukiu foksterjeru galima užsiimti šunų sportu ( Agility, Pitch&Go!, Dog frisby, Frystyle…), galima bėgioti krosus, važinėti dviračiu, eiti į žygius, užsiimti dresūra (pvz. Obedience)  ir t.t…

Foksas imlus, lengvai dresuojamas, jei turite šiokios tokios patirties
su šunimis. Jei tai pirmas jūsų šuo- dėl tinkamo auklėjimo rekomenduočiau pasikonsultuoti su
dresuotojais. Nes foksterjerai- gudrūs velniūkščiai, jei pajus, kad galima,-
būtinai „užlips jums ant galvos”. Su žmonėmis jie draugiški, agresijos
neturi, gerai išauklėti- puikiai sutaria su vaikais. Gali kilti sunkumų tik bendraujant
su kitais šunimis- ypač patinai nori būti dominuojantys, nesvarbu, kad
ūgiu nėra dideli. Jei kitas šuo jam nepatiks- drąsiai kibs į gerklę net didžiuliam Kaukazo aviganiui…Bet tai ne taisyklė- būna ir išimčių, kiekvienas individas yra
vis kitoks. Su katėmis sutaria gerai, jei tai „sava” katė. Idealiausias varijantas, kai šuniukas ir kačiukas užauga drauge, nors ir kitais atvejais įmanoma draugystė ar bent jau toleravimas. Su graužikais ar dekoratyviniais paukšteliais foksterjero laikyti nereikėtų, nes jis juos gali palaikyti grobiu…

Trumpaplaukis foksterjeras  yra pakankamai  triukšmingas ( loja daug ir garsiai), lojimu reaguoja į bet kokius garsus ar neaiškią jam  situaciją,- taip kad jei turit nervingus  kaimynus, galbūt verta rinktis ramesnę veislę. Su amžiumi foksai surimtėja, tampa drausmingesniais, bet kol jauni- kantrybės, nervų ir laiko pareikalauja daug. Kita vertus- ne veltui trumpaplaukiai foksterjerai buvo laikomi anglų džentelmenų šunimis- jie turi savo nuomonę, reikalauja pagarbaus elgesio su jais, žodžiu, tai- tikrai gudrūs, įdomūs, žaismingi šuniukai, su jais nebūna liūdna. Prikrečia visokių eibių, bet kartais nuveikia  ką nors tokio, kad net susižavi jų išradingumu ir negali pykti. 🙂

 Trumpaplaukio foksterjero priežiūra labiai paprasta. Kailiukas trumpas, taigi užtenka retkarčiais  jį iššukuoti  furminatoriumi, grįžus iš lauko- nuvalyti ar nuplauti kojas. Bet teks susitaikyti su tuo, kad namus teks dažniau valyti, nes šuo šeriasi nuolat, o pora kartų metuose- dar gausiau. Plaukai aštrūs kaip adatėlės, todėl gana sunkiai valomi iš kilimų ir rūbų.  Balta spalva taip pat nepagerina situacijos- plaukeliai puikiai matomi…Foksterjeras neturi specifinio kvapo, ir, nors turi daug baltos spalvos, dėl kailio struktūros  mažai tepasi, todėl maudyti tenka gana retai.