TRUMPA
ISTORIJOS SANTRAUKA: Abiejų veislių foksterjerai, trumpaplaukiai ir
šiurkščiaplaukiai, yra kilę iš Didžiosios Britanijos ir tikriausiai iš tų pačių
šunų, iš kurių kilo ir bulterjerai, ir juodi su įrudžiu (dabar Mančesterio)
terjerai. Tipo vienodumas buvo nustatytas 1800 m. pabaigoje, o originalus
foksterjero standartas buvo parengtas 1876 m. Vienas gyvybingiausių ir
budriausių terjerų, o jo dabartinio eksterjero tobulinimas neturėjo įtakos jo
sveikatai. Geba atlaikyti bet kokį krūvį, visada pasiruošęs kovoti su
žiurkėmis, triušiais ir, žinoma, lapėmis.
BENDRAS
VAIZDAS. Aktyvus, gyvas, kaulingas ir stiprus, niekada nebūna grubus ar
beformis. Ne ilgakojis, nei per daug trumpakojis, plačiai ir tvirtai stovintis
ant žemės.
ELGESYS
IR TEMPERAMENTAS. Budrus, greitas, pasiruošęs veiksmui, įsitempęs, lyg ant
„pirštų galiukų“. Draugiškas, atviras ir bebaimis.
GALVA
KAUKOLĖS
SRITIS: Kaukolė: plokščia, vidutiniškai siaura. Palaipsniui mažėja akių plotis.
Perėjimas
iš kaktos į snukį: mažai išreikštas.
VEIDO
SRITIS:
Nosies
veidrodėlis-juodas.
Snukis:
Žandikauliai, apatinis ir viršutinis, stiprūs ir raumeningi, nusileidžia tik
šiek tiek žemiau akių. Ši priekinio paviršiaus dalis vidutiniškai iškirsta, kad
neitų tiesia linija kaip pleištas.
Žandikauliai
ir dantys: Žandikauliai stiprūs su visiškai taisyklingu ir pilnai žirkliniu
sukandimu, t.į. viršutiniai dantys pilnai dengia apatinius dantis ir stovi
statmenai žandikauliams.
Skruostai:
Jokiu būdu ne užpildyti.
AKYS:
Tamsios, nedidelės ir įstatytos pakankamai giliai, kiek įmanoma apvalios
formos, bet nėra iškilios. Žvilgsnis linksmas ir protingas.
AUSYS:
mažos, V formos ir krentančios į priekį arti skruostų, nesisukančios už galvos.
Ausies linkis virš kaukolės lygio. Vidutinio storio oda.
KAKLAS:
Sausas ir raumeningas, be nuokaros, pakankamo ilgio ir palaipsniui platėjantis
link pečių.
Kupiruota:
pastatyta pakankamai aukštai ir laikoma linksmai, bet ne ant nugaros ir
nesusukta. Stipri.
Nekupiruota:
pastatyta pakankamai aukštai ir laikoma linksmai, bet ne ant nugaros. Kaip
galima tiesesnė. Uodega vidutinio ilgio, kad padėtų išlaikyti šuniui lygsvarą.
GALŪNĖS:
PRIEKINĖ
DALIS: Žiūrint iš bet kurios pusės, priekinės kojos turi būti tiesios, su
neišsiskiriančiais ar mažai pastebimais riešais. Visu ilgiu tvirto kaulingumo.
Priekinės kojos mažos, apvalios ir kompaktiškos. Pėdutės tvirtos ir šiurkščios,
pirštai saikingai išgaubti ir neišsiverčia nei į vidų, nei į išorę.
Pečiai:
Ilgi, nuožulnūs, gerai apibrėžti keteroje
GALINĖ
DALIS: Bendras vaizdas: Tvirta ir raumeninga, be jokio silpnumo ar kreivumo.
Šlaunys: ilgos ir galingos. Kelis: Su gerai išreikštais kampais. Blauzdos: Trumpos.
Čiurna- gerai išreikšta. Galinės letenos; mažos, apvalios ir kompaktiškos.
Pagalvėlės kietos ir tvirtos, kojų pirštai vidutiniškai išlenkti ir nepasukti
nei į vidų, nei į išorę.
EISENA
/ JUDĖJIMAS: Priekinės ir užpakalinės kojos statomos tiesiai į priekį ir
lygiagrečiai viena kitai. Alkūnės juda statmenai kūnui, neišsuktos į šonus.
Keliai neišsukti nei į vidų, nei į išorę. Čiurnos nesuartintos. Geras
atsispyrimas nuo gerai besilankstančių galinių kojų.
KAILIS:
Plaukai:
tiesūs, prigludę, lygūs, kieti, tankūs ir gausūs. Pilvas ir šlaunų apatinė
dalis nėra plika.
Spalva:
Vyrauja balta spalva, gali būti visai balti, balti su raudomis, juodomis su
įrudžiu ar juodomis dėmėmis. Labai nepageidaujamos tigrinės, raudonos ar kepenų
spalvos dėmės
DYDIS
IR SVORIS:
Ūgis
ties ketera: ne didesnis kaip 39 cm šunims, šiek tiek mažesnės kalės.*
Svoris:
Šunys: 7,5 – 8 kg. Kalės: 7 – 7,5 kg.
TRŪKUMAI:
Bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardytų punktų turėtų būti laikomas trūkumu,
o jo rimtumas turėtų būti tiksliai proporcingas jo laipsniui ir jo poveikiui
šuns sveikatai ir gerovei bei jo gebėjimui atlikti savo tradicinius
sugebėjimus.
DISKVALIFIKUOJANTYS
TRŪKUMAI:
•
Agresyvūs ar pernelyg drovūs šunys.
•
Bet kuris šuo, turintis fizinių ar elgesio sutrikimų, turi būti diskvalifikuotas.
N.B
.: • Patinai turi turėti dvi akivaizdžiai normalias sėklides, visiškai
nusileidusias į kapšelį. • Veisimui turėtų būti naudojami tik funkciškai ir
kliniškai sveiki šunys, kurie yra tipiški veislei.
Trumpaplaukis foksterjeras- medžioklinis šuo, universali veislė- jį galima naudoti tiek urvuose, tiek varymuose, tiek einant žvėries ar kraujo pėdsaku. Kadangi šiandien medžioklė nedaug kam aktualu, trumpaplaukis foksterjeras gali būti puikus kompanionas ir šeimos šuo. Tačiau tai- ne žaisliukas. Jis – judrus, ištvermingas, drąsus, savimi pasitikintis šuo. Reikalauja daug fizinio ir protinio darbo. Jei su juo nemedžiojama, reikėtų sugalvoti kitos veiklos . Kitaip foksas ras užsiėmimų pats, bet jums tai tikrai nepatiks-suniokos baldus, nulups tapetus, lauke raus duobes, gainios kates ar paukščius, ieškos bet kokios progos pasprukti ir paieškoti nuotykių kitur… Todėl jam idealiausias šeimininkas- sportuojantis, aktyvus, daug laiko praleidžiatis gamtoje žmogus. Su trumpaplaukiu foksterjeru galima užsiimti šunų sportu ( Agility, Pitch&Go!, Dog frisby, Frystyle…), galima bėgioti krosus, važinėti dviračiu, eiti į žygius, užsiimti dresūra (pvz. Obedience) ir t.t…
Foksas imlus, lengvai dresuojamas, jei turite šiokios tokios patirties su šunimis. Jei tai pirmas jūsų šuo- dėl tinkamo auklėjimo rekomenduočiau pasikonsultuoti su dresuotojais. Nes foksterjerai- gudrūs velniūkščiai, jei pajus, kad galima,- būtinai „užlips jums ant galvos”. Su žmonėmis jie draugiški, agresijos neturi, gerai išauklėti- puikiai sutaria su vaikais. Gali kilti sunkumų tik bendraujant su kitais šunimis- ypač patinai nori būti dominuojantys, nesvarbu, kad ūgiu nėra dideli. Jei kitas šuo jam nepatiks- drąsiai kibs į gerklę net didžiuliam Kaukazo aviganiui…Bet tai ne taisyklė- būna ir išimčių, kiekvienas individas yra vis kitoks. Su katėmis sutaria gerai, jei tai „sava” katė. Idealiausias varijantas, kai šuniukas ir kačiukas užauga drauge, nors ir kitais atvejais įmanoma draugystė ar bent jau toleravimas. Su graužikais ar dekoratyviniais paukšteliais foksterjero laikyti nereikėtų, nes jis juos gali palaikyti grobiu…
Trumpaplaukis foksterjeras yra pakankamai triukšmingas ( loja daug ir garsiai), lojimu reaguoja į bet kokius garsus ar neaiškią jam situaciją,- taip kad jei turit nervingus kaimynus, galbūt verta rinktis ramesnę veislę. Su amžiumi foksai surimtėja, tampa drausmingesniais, bet kol jauni- kantrybės, nervų ir laiko pareikalauja daug. Kita vertus- ne veltui trumpaplaukiai foksterjerai buvo laikomi anglų džentelmenų šunimis- jie turi savo nuomonę, reikalauja pagarbaus elgesio su jais, žodžiu, tai- tikrai gudrūs, įdomūs, žaismingi šuniukai, su jais nebūna liūdna. Prikrečia visokių eibių, bet kartais nuveikia ką nors tokio, kad net susižavi jų išradingumu ir negali pykti. 🙂
Trumpaplaukio foksterjero priežiūra labiai paprasta. Kailiukas trumpas, taigi užtenka retkarčiais jį iššukuoti furminatoriumi, grįžus iš lauko- nuvalyti ar nuplauti kojas. Bet teks susitaikyti su tuo, kad namus teks dažniau valyti, nes šuo šeriasi nuolat, o pora kartų metuose- dar gausiau. Plaukai aštrūs kaip adatėlės, todėl gana sunkiai valomi iš kilimų ir rūbų. Balta spalva taip pat nepagerina situacijos- plaukeliai puikiai matomi…Foksterjeras neturi specifinio kvapo, ir, nors turi daug baltos spalvos, dėl kailio struktūros mažai tepasi, todėl maudyti tenka gana retai.